Kelių eismo taisyklės (KET) – tai teisės aktas, kuriame apibrėžtos visos eismo dalyvių teisės ir pareigos, taip pat nustatyta eismo tvarka visuose Lietuvos keliuose. Laikantis šių taisyklių užtikrinamas saugus eismas ir išvengiama daugybės nelaimingų atsitikimų.
Keliuose kasdien vyksta tūkstančiai įvykių, kurių priežastis dažnai būna elementarūs kelių eismo taisyklių pažeidimai. Kokie yra patys dažniausi? Aptarsime juos straipsnyje.
Ryškiausi pokyčiai 2023 m., lyginant su 2022 m.
Transporto kompetencijų agentūra informuoja, jog „2023 m. Lietuvos eismo saugos srityje buvo kritiniai metai. Nors eismo įvykių skaičius ketverius metus išlieka panašus, eismo įvykių pasekmės praėjusiais metais buvo tragiškesnės nei 2022 m. – per metus žuvusiųjų skaičius padidėjo 33 % (2022 m. – 120, 2023 m. – 160), o sužeistųjų nežymiai sumažėjo (2022 m.– 2878, 2023 m. – 2843)“.
Greičio viršijimas
Greičio viršijimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai. Net nedidelis greičio viršijimas gali turėti rimtų pasekmių, ypač esant nepalankioms eismo sąlygoms. Jis sukuria pavojingas situacijas, didina riziką patekti į eismo įvykį (taip nutikus, atminkite, kad pagalba kelyje Utenoje – padės Jums efektyviai susitvarkyti su transporto priemone nepriklausomai nuo jos būklės), ypač esant blogam orui ar esant intensyviam eismui. Kokios pasekmės laukia? Pirmiausia – baudos, taip pat gali grėsti ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas.
Važiavimas neprisisegus saugos diržo
Važiavimas neprisisegus saugos diržo yra opi problema į kurią dažniausiai nežiūrima rimtai. Net nedidelio smūgio metu neprisisegęs žmogus gali būti išmestas iš automobilio arba smarkiai susidurti su salono vidaus įrenginiais. Tokie sužalojimai dažnai būna labai sunkūs, o neretai ir mirtini. Važiavimas neprisisegus saugos diržų užtraukia baudą nuo 75 iki 300 eurų.
Kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant
Kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai. Net trumpas pokalbis gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio, sulėtinti reakcijos laiką ir padidinti riziką patekti į avariją.
Važiavimas neblaiviam
Važiavimas neblaiviam yra vienas pavojingiausių veiksmų kelyje. Net nedidelis alkoholio kiekis kraujyje gali labai pabloginti vairuotojo reakciją, koordinaciją ir sprendimų priėmimą. Tai padidina riziką patekti į eismo įvykį, kurio pasekmės gali būti tragiškos.
Pagal kodeksą, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (0,41–1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 100 eur ir gręsia teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 18 mėn. + policijos pareigūnai turi teisę konfiskuoti transporto priemonę.
Važiavimas per raudoną šviesoforo signalą
Važiavimas per raudoną šviesoforo signalą yra vienas iš rimtesnių kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris kelia didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Šis veiksmas ne tik kelia grėsmę pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviratininkams bei kitiems vairuotojams. Važiuojant per raudoną šviesoforą – vairuotojas rizikuoja susidurti su kitais transporto priemonėmis, kurios turi žalią šviesą ir važiuoja sankryža. Tokie susidūrimai dažnai būna labai stiprūs ir sukelia sunkius sužalojimus arba mirtį. Pėstieji, kurie turi žalią šviesoforą ir pradeda kirsti gatvę, taip pat gali patekti į pavojingą situaciją.
Svarbu žinoti, kad už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui – gresia bauda nuo 60 iki 90 eur ir (arba) teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.
Važiavimas be „technikinės“
Važiavimas transporto priemone, kuri neatitinka techninių apžiūros reikalavimų, yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir didelė rizika tiek vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros užtraukia vairuotojui baudą nuo 30 iki 40 eurų. Leidimas vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui, kurios techninė apžiūra yra negaliojanti atsakingam asmeniui užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų.